Žalias 468

Pirmasis pusmetis po euro įsivedimo: kaimynų latvių patirtis (I dalis)

Jau labai gretai mūsų šalyje litą pakeis ES valiuta – euras. Lietuva taps visateisė euro zonos narė. Tai daugelio Lietuvos gyventojų – apie 55 proc. – nedžiugina. Tuo tarpu kiti 70 procentų lietuvių yra įsitikinę, kad prekybininkai kainas padidins savo naudai ir bus linkę piktnaudžiauti naujosios valiutos įvedimu. Taip pat apie 80 proc. įvairiose apklausose dalyvavusių respondentų mano, kad kainos įvedus eurą pakils. Dalis žmonių turinčių hipotekos paskolas baimanasi, kad gali būti piktnaudžiaujama perskaičiuojant būsto kreditus į eurą.

euroPrognozuoti, kaip kis finansų rinka, dar sunku. Tačiau pasak šalies verslininkų, jei kainos ir kils, tai tikrai ne dėl euro įtakos, o todėl, kad nuolat brangsta žaliavos, kinta įstatymai, dėl kurių prekybininkai priversti didinti ir prekių, ir suteikiamų paslaugų kainas. Pavyzdžiui, pakilus kuro ar elektros kainoms, neišvengiamai brangsta ir visa kita.

Tačiau įsivedus eurą laukia ir gausybė teigiamų padarinių: žymiai greičiau plėtosis šalies ekonomika, greičiau augs BVP, o su juo padidės ir šalies gyventojų atlyginimai. Dar iki euro tikimasi šiek tiek padidinti minimalų atlyginimą. Kiekvienos valiutos įvedimas – pokyčiai ir valstybiniu, ir privačiu mastu. Pokyčiai bus juntami palaipsniui, savaime, ir nereikia tikėtis, kad jau sausio 1-ąją viskas dėl valiutos keitimo pagerės. Euras mūsų šalies ekonomikai suteiks stabilumo, leis išvengti geopolitinių konfliktų. Maža to euras leis pigiau skolintis tarptautinėse rinkose. Kaip žinia pigios paskolos yra vienas iš svarbiausių ekonomikos generatorių.

Kai kurie asmenys kaip kontrargumentą euro įvedimui suskumba pateikti faktą, kad euro įsivesti neskuba kitos didžiosios ES narės – Čekija bei Lenkija. Tačiau ekspertai čia pateikia savo argumentuotą atsakymą: Lenkija turi nepastovų valiutos kursą, dėl to zlotas tai sustiprėja, tai susilpnėja, priklausomai nuo ekonomikos poreikių, tad situacijos nėra analogiškos.

Antroji dalis - Kaimynų latvių pavyzdžiu